Iš Punsko parapijos kilę kunigai
Izidorius Sadauskas (g. 1934 m.) – gimė Soželkų kaime, mokslus baigė pas vienuolius saleziečius Rožanystoke. 1951 m. įstojo į vienuolių saleziečių naujokyną, o 1961 m. buvo įšventintas kunigu. Darbavosi Lenkijoje, Kanadoje, Vilniuje klebonavo statant šv. Jono Bosko bažnyčią Lazdynų mikrorajone. Šiuo metu dirba Jungtinėse Amerikos Valstijose, Putname, seselių vargdienių kapelionu.
Alfonsas Jurkevičius (g. 1932 m.) – gimė Šlynakiemio kaime. Mokėsi Šlynakiemio ir Žabariškių pradinėse mokyklose. 1953 m. baigė Suvalkų licėjų. Mokėsi Lomžos, vėliau Vroclavo kunigų seminarijose. 1959 m. birželio 21 d. įšventintas kunigu. Dirbo sielovados darbą Vroclavo parapijose, aktyviai dalyvavo Vroclavo lietuvių bendruomenės veikloje, atnašavo pamaldas lietuvių kalba. Jam suteiktas monsinjoro garbės titulas. Emeritas. Reziduoja Vroclavo arkivyskupijoje.
Valdemaras Žukauskas – vienuolis oblatas, 1980 m. įšventintas kunigu, 1990 m. pradėjęs dirbti misijose Madagaskare.
Juozas Draugelis – iš Taurusiškės kaimo, vienuolis salezietis, dirba Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Bronius Kuculis (1928–2005) – gimė Šlynakiemio kaime, mokėsi Seinų ir Suvalkų gimnazijose, brandos atestatą gavo Olštine. Pastarajame mieste įstojo į kunigų seminariją, bet už tariamą tėvo nusikaltimą buvo pašalintas iš ketvirto kurso. Mokslus turėjo tęsti Sedlcų kunigų seminarijoje. 1955 m. įšventintas kunigu. Ruošė Punsko parapijos vaikus Pirmajai komunijai. Tarnavo Elko šv. Vaitiekaus, Lankeimio, Koršės, Klembovo, Barčevo parapijose. Buvo Barčevo dekanato vicedekanas, dirbo šio miesto kalėjimo kapelionu.
Pablogėjus sveikatai, 1985 m. rugpjūčio 1 d. išėjo į pensiją. Vėliau vėl tęsė sielovados veiklą Vokietijoje: Hamburgo arkidiecezijoje, Osnabriuko, Hildesheimo ir Miunsterio diecezijose. 1996 m. Popiežiaus Jono Pauliaus II pakeltas garbės prelatu.
Juozas Budzeika MIC (1908–1983) – gimė Šlynakiemio kaime, mokėsi Lazdijų „Žiburio“ gimnazijoje, buvo įstojęs į Vilkaviškio kunigų seminariją. Vėliau tarnavo Lietuvos kariuomenėje, studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultete. Antrojo pasaulinio karo metais dirbo administracinį darbą Gardine. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, studijavo teologiją Eichštate. 1946 m. įšventintas kunigu. 1950 m. emigravo į JAV, kur įstojo į marijonų vienuoliją. Nuo
1950 m. tarnavo Marianapolio mokyklos Thompsone, CT, mokytoju ir kapelionu. 1958–1960 m. gilino žinias Romos Angelicum universitete, po to dirbo pastoracinį darbą JAV. 1963–1969 m. – Londono šv. Kazimiero lietuviškos parapijos klebonas. Grįžęs į Ameriką dirbo sielovados darbą lietuvių parapijose. Nuo 1981 m. emeritas Čikagos marijonų vienuolyne.
Antanas Šuminskas (1911–1967) – gimė Punsko kaime. Nuo 1957 m. klebonavo gimtojoje Punsko parapijoje, daug prisidėjo prie lietuviškų pamaldų išlaikymo.
Antanas Degutis (g. 1963) – iš Punsko miestelio. Mokėsi Markovicų mažojoje oblatų seminarijoje. 1983 m. davė vienuolio įžadus Obroje. 1989 m. priėmė kunigo šventimus ir iki 1995 m. darbavosi lietuvių pastoracijoje reziduodamas Smalėnuose. 1995 m. buvo paskirtas parapijos vikaru Laskovice Pamorskie. Po metų išvyko misijoms į Kanadą. Darbavosi Toronte, Misisagoje, Vinipege, Sturgis ir Melvile. Nuo 2014 m. tarnauja San Katerin Švč. Mergelės Marijos Nuolatinės Pagalbos parapijoje.
Antanas Burdulis (1893–1941) – baigė Seinų seminariją, įšventintas 1915-12-18. Buvo Kaimelio (minimas 1922), Alytaus (1924, 1927), Virbalio (1930), nuo 1936 m. – Garliavos vikaras. 1939 m. ėjo šias pareigas Kapčiamiesčio parapijoje. Mirė Kaune, palaidotas Aleksoto kapinėse.
Jonas Burdulevičius (1804–1886) – gimė Vaiponiškių k., Punsko parapijoje. Privačią mokyklą baigė Miroslave. Į Tikocino kunigų seminariją įstojo 1825 m. Kunigu įšventintas 1827 m. liepos 31 d. 1827–1829 m. Punsko parapijos vikaras, 1829–1830 m. Rudaminos parapijos vikaras. 1830–1834 m. Punsko parapijos vikaras. 1836–
1837 m. Vilkaviškio parapijos administratorius. 1837–1838 m. Šunskų filijos vikaras. Nuo 1838 m. iki mirties Bartninkų parapijos klebonas (kuratas). 1855–1859 m. Alvito dekanato dekanas. Apdovanotas kryžiumi ir medaliu 1853–1856 m. atminimui. Mirė būdamas Bartninkų parapijos klebonas (kuratas). Bartninkuose dirbdamas pakrikštijo lietuvių tautos patriarchą dr. Joną Basanavičių.
Pijus Jankus (1907–1992) – gimė Alksnėnų kaime, Punsko parapijoje, žemdirbių šeimoje. Pradžios mokslus lankė Alksnėnuose ir Punske, vidurinę mokyklą – Vilniuje. 1934–1944 m. vargonininkavo Daugėliškyje ir Vilniaus šv. Mikalojaus bažnyčioje. 1944 m. įstojo į Kauno kunigų seminariją. 1948-10-31 gavo kunigo šventimus. 1949–1950 m. vikaravo Adutiškyje. 1950–1960 m. administravo Linkmenų, Rūdiškių, Rudnios, Dubičių parapijas. 1960–1967 m. klebonas Butrimonyse, 1967–1987 m. – Riešėje. Susilpnėjus sveikatai atleidžiamas ir paliktas Riešės altarista. Po poros metų persikėlė į Vilnių. Mirė 1992 m. Palaidotas Vilniaus Kalvarijos kapinėse.
Vyskupas Augustinas Steponas Januševičius (1930–2011) – gimė Pavaiponės kaime 1930 m. lapkričio 29 d., mokėsi Kolietnyko mokykloje. 1950 m. įstojo į pranciškonų konventualų ordiną, po ketverių metų davė amžinuosius įžadus, o 1958 m. buvo įšventintas kunigu. Kunigystės šventimus suteikė Lenkijos Primas, Varšuvos arkivyskupas, kardinolas S. Višinskis. Studijavo Gniezne, Varšuvoje ir Liubline, kur apsigynė teologijos daktaro laipsnį. 1974 m. išvyko darbuotis į misijas Luziania srityje, Brazilijoje. 1989 m. buvo paskirtas naujai kuriamos Luziania vyskupijos vyskupu. 2004 m. pasiprašė atleidžiamas iš vyskupijos ordinaro pareigų ir grįžo prie kunigo misijų darbo Brazilijos Amazonės džiunglių Jurua miestelyje. 1996 m. apdovanotas Lenkijos Atgimimo ordinu. Mirė Brazilijoje 2011 m. kovo 20 d.
Bonifacijus Valinčius (1822–1915) – mokėsi Seinuose, 1843 m. įstojo į dominikonų ordiną. 1846 m. atvyko pamokslauti į Varšuvą. 1856–1859 m. buvo dominikonų naujokų mokytoju ir gyveno Varšuvoje. 1866–1867 m. rezidavo vienuolyne Gidlėje. Vėliau paliko dominikonų ordiną ir dirbo vikaru Lodzėje. 1874 m. vėl grįžo į Varšuvą ir buvo prie šv. Andriejaus bažnyčios, o galiausiai glaudėsi prie Švč.
M. Marijos bažnyčios Lešnėje. Mirė 1915 m., palaidotas Varšuvos Senųjų Povonzkų kapinėse. Rėmė Punsko bažnyčią, padovanojo monstranciją, Mišių taurę. 1881 m. rugpjūčio 18 d. palaimino garsaus lenkų rašytojo Henriko Senkevičiaus santuoką.
Petras Budzeika (1841–1907) – gimė Užujuodelės k., Punsko parapijoje. Marijampolės apskrities mokykloje baigė 4 klases. Į Seinų kunigų seminariją įstojo 1861 m. rugsėjo 20 d. Kunigu įšventintas 1865 m. kovo
5 d. Po seminarijos baigimo paskirtas Seinų katedros vikaru. 1865–
1873 m. Seinų katedros vikaras, Seinų kunigų seminarijos prokuratorius ir giedojimo profesorius. Išlikęs Lenkijos karalystės vietininko 1873 m. gruodžio 5/17 d. raštas Seinų vyskupui, kad paskyrė P. Budzeiką Jedvabno parapijos vikaru. Juo buvo iki 1881 m. 1881 m. paskirtas Garliavos klebonu ir Marijampolės dekanato dekanu. Šias pareigas ėjo iki mirties. Būdamas Seinų katedros vikaras, pakrikštijo stačiatikio ir katalikės vaiką. Buvo nurodyta kun. P. Budzeiką atiduoti teismui, kad tas paskirtų bausmę. Mirė Garliavoje.
Jurgis Paransevičius (1905–1962) – gimė Paliūnuose, Punsko parapijoje. Mokėsi Seinų „Žiburio“ mokykloje Lazdijuose, Seinų, o vėliau Gižų kunigų seminarijoje. Kunigu įšventintas 1929 m. Daugiau kaip 10 metų vikaravo Krokialaukyje. 1939 m. pabaigoje pakviestas klebonu į Vištytį. 1942 m. gestapo areštuotas ir išvežtas į Dachau koncentracijos stovyklą. Čia sunkiai susirgo plaučių džiova. Po karo buvo Miuncheno klebonu bei Bavarijos lietuvių parapijos dekanu. 1952 m. išvyko į JAV, kur iki mirties dirbo Vilniaus Aušros Vartų parapijos vikaru Niujorke. Mirė 1962 m. liepos 18 d. Palaidotas Niujorko Šv. Karolio kapinėse.
Kanauninkas Zenonas Parakevičius (1947–1999) – gimė Lietuvoje. 1956 m. su tėvais atsikėlė į Lenkiją, o nuo 1962 m. apsigyveno Punske. Baigęs Punsko licėjų, įstojo į Lomžos kunigų seminariją. Kunigu įšventintas 1972 m. Iškilmingai atlaikė primicines šv. Mišias Punsko bažnyčioje. Dirbdamas Gibų parapijos klebonu, aukodavo šv. Mišias lietuvių kalba Seinų bazilikoje bei talkino lietuvių pastoracijoje. Palaidotas Gibų kapinėse.
Marius Talutis